- suteškėti
- suteškė́ti, sùteška, -ė́jo intr. NdŽ, KŽ 1. N, K, NdŽ ištikšti: Krisdami sùteška lietaus lašai DŽ1. Stambūs lietaus lašai suūžė suteškėjo lapuose rš. 2. Q78, BzF188, NdŽ, Šn, Klvr, Kbr prk. išlėkti, išlakstyti, pabirti į visas puses (ppr. sudužus, sutrūkus, suskilus), patižti, suirti: Suteškė́jo stiklinė Dkš. Kašė apsivertė, ir visi kiaušiniai suteškė́jo Žvr. Jis užmynė dobilaitį, dobilaitis suteškėjo RD23. Kas duos truputuką, tas sėdės ant aukso krasės, kas neduos truputuko, tas į klekeną suteškė́s (ps.) Prk. Abiejų lakūnų lavonai suteškėjo taip, kad atradusieji nei negalėjo išpažinti prš. Šis (medinčius) kaip šovęs, tas (katinas) tik suteškėjęs! BsMtI27. Kad ir naujos buvo drapanos, bematant ir suteškė́jo Ss. Tie batai kap bematant suteškė́jo Alk. 3. taškantis subristi: Visi iš paskos suteškėjo į balą rš. 4. R, R305, MŽ, MŽ245,408 nuskursti, nusigyventi: Visaip suteškėjo N. Būrs menk ką galvijų tur, o ir tuos pačius išmaityti negal, tur jis visas suteškėti K.Donel1. 5. Ns1845,1, LC1878,7, K išnykti, išgaišti, pradingti, niekais pavirsti: Išgaišti, suteškėti, supleškėti Q585. Šitas mūšis išprovyjo, kad karalystė visai suteškė́jo KI485. Į nieką pavirsti, suteškė́ti KII151. Jis vislab dėl savo keršto davė suteškė́ti KI112. Juk žinom, kad kokia karalystė, savyj nesutardama, tur galiausiai suteškėti Kel1862,147. Jo vardas, garbė ir piningai gal veikiai suteškėt KlvD2. Amžinai ugnyje degt turi, kaipo pelas suteškėt brš. Kurie su Dievu vaidijasi, tur suteškėti BB1Sam2,10. 6. Prn prk. numirti, galą gauti, žūti: Buvo toks stiprus, o tik suteškė́jo Mrj. Nedaug tesirgo – į keletą dienų suteškė́jo ir nėr Dkš. Nesirgęs jokiom ligom, jokiais gripais – suteškė́jo Rdš. Jis nukrito į didžiąją Mojavos pūsčią ir suteškėjo prš. ^ O kad tu suteškė́tum, kap aš užmiršau! Alvt. Kad tu suteškėtum su savo pasaka! Žvr. \ teškėti; apteškėti; įteškėti; išteškėti; nuteškėti; pateškėti; prateškėti; priteškėti; suteškėti; užteškėti
Dictionary of the Lithuanian Language.